Velykos Paysera biuruose aplink pasaulį: nuo Bulgarijos ir Lietuvos iki Filipinų!
Balandis 2021 • 4 min.
Velykų savaitgaliui artėjant, daugiau nei tračdalis pasaulio jau gyvena šventinėmis nuotaikomis. Šventėms ruošiasi ir Paysera biurai visame pasaulyje! Džiaugiamės, kad mūsų komandą sudaro įvairių šalių, religijų ir kultūrų atstovai. Pasinaudojome tuo ir paklausėme darbuotojų, ar jie švęs Velykas ir kuo ypatingos jų šalies šventiniai papročiai. Nors įvairiose šalyse dėl užsitęsusio karantino teks atsisakyti daugelio tradicijų, šventės dvasia išliks.
Bulgarija, Rumunija, Ukraina, Baltarusija ir Rusija
Šiose šalyse vyrauja stačiatikybė. Stačiatikių Velykos, viena svarbiausių švenčių šiose šalyse ir visame stačiatikių pasaulyje, šiais metais švenčiamos gegužės 2-ąją.
Velykos užbaigia 40 dienų pasninką ir pasižymi itin gausiu, valgiais nuklotu stalu – ant jo dedami margučiai, tradicinė saldi duona ir pyragai („Cozonac“, „Kulich“ – priklausomai nuo šalies), mėsa ir kt. „Tai – galimybė visiems artimiesiems susirinkti prie stalo. Tikimės, kad ir šiais metais, atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, pavyks visiems susirinkti“, – sako Daniel, „Paysera Romania“ generalinis direktorius.
Madlen, Plėtros vadybininkė iš Bulgarijos, išvardijo įvairias tradicijas, nuo kiaušinių daužimo iki tradicinių šventinių sveikinimų, o klientus aptarnaujanti Ivelina pažymėjo, kad jai įsimintiniausia tradicija yra dalyvavimas vidurnakčio mišiose ir žvakių uždegimas perduodant liepsną, kuri lėktuvu kasmet atgabenama iš Jeruzalės.
Koks pasišventimas! Kitoms šalims dar tikrai yra ko pasimokyti.
Estija, Latvija ir Lietuva
Šiose šalyse didelė dalis gyventojų yra katalikai, todėl Velykos šiais metais yra švenčiamos balandžio 4-ąją. Ši šventė savo svarba nusileidžia tik Kalėdom ir yra švenčiama dažant kiaušinius, leidžiant laiką su šeima ir žaidžiant įvairius žaidimus (pavyzdžiui, supimasis ant medinių sūpuoklių yra itin populiarius Latvijoje ir Estijoje).
„Nors tikintieji lankosi bažnyčioje, apie artėjančias Velykas, o taip pat ir kitas šventes, šiais laikais pirmiausia primena prekybos centrų lentynos, kuriose karaliauja šokoladiniai kiškučiai ir kiaušiniai“, – sakė Agnė iš Paysera marketingo komandos Lietuvoje.
Kiaušiniai Velykoms dažomi naudojant svogūnų lukštus, rugių želmenis, burokėlius, ramunėles ar žoleles ir dekoruojami vašku (nors daugelis tiesiog nusiperka dirbtinių dažų iš prekybos centrų). Vėliau daužant kiaušinius išsiaiškinamas nugalėtojas, kuris, kaip tikima, gyvens ilgiausiai ir bus stipriausias. Mažųjų tarpe – vis dar aptinkama margučių ridenimo tradicija.
Kolumbija, Filipinai ir Ispanija
Gali pasirodyti, kad Filipinai ir Kolumbija yra gana tolimos, egzotinės šalys, tačiau jie didžiuojasi būdami krikščionimis, o jų Velykų tradicijos yra gana panašios į europietiškąsiais.
Visos trys šalys švenčia ne tik Velykų sekmadienį, bet ir visą Didžiąją savaitę iki Velykų. Tai – religinės atostogos, skirtos poilsiui ir rekolekcijoms – neveikia kai kurie verslai, dalis žmonių pasninkauja, atostogauja ir pan.
Paysera komandos narė Juliana iš Kolumbijos sakė, kad daugelis žmonių šią savaitę keliauja į mažesnius miestus, kuriuose vis dar yra religinių monumentų ir kur vyksta tradicinės eisenos, šventimas pagal papročius. Tuo tarpu, Randolf – dizaineris iš Filipinų – sako, kad šiais laikais ilgąjį savaitgalį dauguma leidžia ilsėdamiesi paplūdimyje.
Tuo tarpu Ispanija išsiskiria savo skulptūrų kompozicijomis, kurios nešamos šventinių eisenų metu ant vyrų ir moterų, pasislėpusių po jomis, galvų, bei religinėmis brolijomis, ceremonijų metu apsirengiančiomis specialiais kostiumais.
Bangladešas ir Alžyras
Šalyse, kuriose krikščionybė nėra vyraujanti religija, ši šventė nėra švenčiama šalies mastu ir ją švenčia tik nedidelės krikščionių bendruomenės.
Musulmonai švenčia panašią pasninko (Ramadano) pabaigos šventę, vadinamą „Eid al-Fitr“. Pasninko pabaigos šventė šiais metais minima gegužės 13-ąją. Ji švenčiama meldžiantis ir aukojant nepasiturintiems.
Kosovas ir Albanija
Nors šiose Paysera partnerių šalyse didžioji gyventojų dalis yra musulmonai – 10–20 proc. gyventojų yra krikščionys. Dalis jų švenčia katalikų, o likusi dalis stačiatikių Velykas – abi dienos yra valstybinės šventės Kosove. Likę gyventojai švenčia panašias musulmoniškas švetes, kurios minimos visoje šalyje.